eilėraštukai ir pasakėlės vaikams apie žiemą

EILĖRAŠČIAI IR PASKOJIMAI VAIKAMS

Šie trumpi pasakojimai skirti patiems mažiausiems skaitytojams. Nedideliu tiražu knygelė buvo išleista 1998 m. Malonu, kad knygele tuomet pasinaudojo kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Šįkart truputį pataisytus pasakojimus siūlau mažiausiems interneto lankytojams ar jų tėveliams.

Skaitytojams iš širdies linkiu, kad žiemiški džiaugsmai bei įspūdžiai vien tik gražiausiomis spalvomis puoštų žavų vaikystės pasaulį.

KIEME - PIRMASIS SNIEGAS

Pirmoji snaigė - prasidedančios žiemos skelbėja - pranašauja apie vėjų simfonijas ilgais žiemos vakarais. Ji, besileisdama ant žemės, paskui save kviečia skrieti nesuskaičiuojamą būrį sesučių, žaismingai nuklojančių minkštu baltumu kelius, takelius, laukus, miškus, namų stogus. Tačiau koks džiaugsmas mažiems vaikučiams, kai ant jų nosyčių vėsiu bučiniu pakšteli šaltalūpė snaigė ir tuoj ima tirpti. Mažieji bando rausvais delniukais sugriebti šaltą išdykėlę, tačiau ji nesileidžia sugaunama. Ką daryti?

Trys linksmi nykštukai, vieną rytą atsibudę, pro nedidelį medinės trobelės langelį išvydo kieme netikėtą vaizdą. Dar vakar parudusioje žolėje nespėję paskutinių spalvų prarasti medžių lapai, pradingo po baltu užklotu. Medžių šakos atrodė lyg apibarstytos storu cukraus sluoksniu.

- Mamyte, žiūrėk, kas kieme pasidarė! Kiek cukraus pribyrėjo! Štai jis dar vis krenta ir krenta...

- Tai pirmasis sniegas, - tarė mažųjų nykštukų mamytė. - Atkeliauja žiema.

Pradžiugo nykštukai ir nieko nelaukdami išbėgo į kiemą, tvirtai nusprendę pasigauti daug daug snaigių...

NYKŠTUKAI IR SNAIGĖ

Visą dieną net įraudę
trys nykštukai snaigę gaudė.
Kai pagavo su delniukais
tirpo snaigė tarp pirštukų.

Į trobelę, į medinę
grįžo smarkiai nusiminę.
Klausė visi trys mamytės,
kur gi snaigę uždaryti?!

Kur paslėpti šaltą snaigę,
kad nekrėstų ji išdaigų?!
Kad pagauta neištirptų
tarp šiltų nykštukų pirštų?!

Pirštinaites kuo storiausias
greit mama visiems užmaustė.
Vėl kieme maži nykštukai
linksmi gaudė snaigių pūką.

PŪGA

Už lango, purtydamas sniego apsiaustą, išdykauja vėjas. Prasidėjo pūga. Kačiukas ir šuniukas, iki šiol linksmai bėginėją kieme, jau nesistengė gąsdinti ant takelio strikinėjančių žvirblių ir zylučių. Šuniukas įlindo į savo būdą, o kačiukas pasislėpė už būdos ir ėmė laukti, kol liausis pūga.

Mažasis nykštukas pagalvojo, kad pūga įsidūko todėl, jog lindėdama pušynėlyje sušalo. Tad ir ėmė mankštintis, šokdama tokį greitą šokį, kad nespėji nė apsidairyti, kaip ši išdykėlė iš kiemo atsidūrė pamiškėj, o iš ten akimirksniu atskriejo prie kalniuko. Čia nykštukas ir nutarė ją sugauti...

APRENGSIU PŪGĄ

Aš nykštukas nedidukas
šokinėju nuo kalniuko.
Pasigausiu pūgą baltą
ir apvilksiu pūgą paltu.

Greit uždėsiu jai kepurę.
Tegul visos snaigės žiūri,
kaip aprengęs šaltalūpę
su ja žaisiu lyg padūkęs.

LENKTYNĖS

Linksma nykštukui žiemą. Ši, baltais kailiniais pasipuošusi kasmetinė viešnia, prispaudusi šaltą nosį prie piešiniais išmarginto lango stiklo, pabarbena lediniais pirštais ir valiūkiškai šypsosi, besistengdama išvilioti nykštuką į kiemą. Žiema žino: kai tik nykštukas pasiims rogutes - prasidės lenktynės. Vėjas, pasidabinęs savo ilgą ilgą barzdą akinančiai baltomis snaigėmis, tik pūstels, tik nusijuoks, grybštels nykštuko kepurytės kutą, žnybtels į nosytę ir nustebusiems paukšteliams - šarkoms, varnoms, kėkštams, zylutėms ir žvirbliams - šūktels, kad jau prasidėjo lenktynės.

Pažiūrėti lenktynių atskubės visi vaikučiai. Jiems taip patiks nykštuko ir vėjo išdaigos, kad vaikučiai, nieko nelaukdami, taip pat atsiveš rogutės. Na ir šventė prasidės ant kalniuko: vaikučiai skries rogutėmis, iš džiaugsmo šūkaudami vis garsiau ir garsiau, kol pamažu ims temti, o per dieną pavargęs vėjas, nušvilpęs pamiškėn, grius į pusnį ir ilsėsis iki kito ryto...

DOVANA ŽIEMAI

Neškit rogutės greičiau ir greičiau!
Skriekit aplenkdamos vėją!
Snaigių kristalą laukuos išbarsčiau,
šalčio klastas nugalėjau.

Šaliko burę iškėlęs aukštai
būriui vaikų pamojuosiu.
Puošniajai žiemai – viešniai baltai
liepsną širdies atiduosiu.

SNIEGO SARGYBINIAI

Koks smagumas, kada polaidžio dieną sniegas išbrinksta. Tada visi nykštukai skuba lipdyti sniego senių. Kartais, kai nepatingi, nulipdo visą besmegenių šeimyną: tėtį, mamą ir vaikučius.

Išsirikiuoja besmegeniai sargybai prie kiemo vartų, laikydami rankose šluotas ir išdidžiai pakėlę galvas: tenedrįsta slampinėjantys katinai spoksoti į paukštelių lesyklėlę ir varvinti seilę. Sargybiniai tuoj išvelės kailį įžūlesniam murkliui.

Stebisi ir paukšteliai: kas gi čia kieme atsirado? Iš kur šie balti riteriai, narsiai pasiryžę ginti kiemo rimtį? Gal geriau skristi kitur maisto ieškoti? Tačiau taip vilioja lesyklėlė, į kurią nykštukai niekada nepamiršta įberti saujos trupinėlių. Todėl pasitarę paukšteliai nutaria žvalgybon pasiųsti žvirblį. Žvirblis nedrąsiai nusileidžia ant žemės už sniego senio nugaros ir, kiekvieną akimirką pasiruošęs sprukti, atsargiai stebi kas bus. Tačiau senis nejuda. Tada žvirblis įsidrąsina pažvelgti į šį naują kiemo gyventoją iš priekio, bet gi besmegenis tik plačiai šypsosi savo angliniais dantimis, tarsi norėdamas padrąsinti. Kiek aprimęs žvirblis neužtrunka užskristi ant besmegenio šluotos. Bet kai ir tada nieko neįvyksta, žvirblis atsitupia ant senio kepurės - seno prakiurusio puodo - ir snapeliu pabarbena. Sniego senis ramiai stovi toliau. Tada žvirblis nieko nelaukdamas praneša paukšteliams žinią, jog šis kiemo gyventojas yra nepavojingas, ir net gi jų draugas, pasiruošęs apginti nuo bet kokių priešų.

Nykštukams smagu, kad jų pastatytieji sniego seniai ne tik šauniai saugo mažuosius paukštelius, bet naktį ateina į sapnų karalystę ir seka baltas baltas žiemos pasakas...

MANO DRAUGAS - BESMEGENIS

Mano draugas – besmegenis,
raudonnosis, juodaakis,
pats tikriausias sniego senis,
iš šaltų kraštų atkakęs.

Jis iš kiemo veja pūgą
ir grūmoja vėjams šluota.
Vakarais, kai liūdna būna,
seka pasaką šarmotą.

EGLUTĖ

Sutrumpėjusios dienos išbąla apgaubtos skaidriu sniego užklotu. Sniegas laukia, kol jame įsispaus pėdos, vedančios į mišką. Nykštukai žino, kad iš miško į namus parkeliaus žalia žalia eglutė, kurią bus galima puošti pūstašoniais žaisliukais, saldainiais, girliandomis. Tačiau svarbiausia, kad prie šios eglutės atkeliaus Kalėdų senelis ir įteiks gražią dovanėlę.

Kalėdų eglutė paseks pasakėlę apie zuikutį, kuris žiemą patiria visokių vargų. Jei zuikis nebus atsargus, jį gali nustverti koks plėšrus žvėris...

ZUIKIO VARGAI

Brenda zuikis per pusnyną –
vien tik ausys kyšo.
Sniegas apsiautė eglyną
ir takelį miško.

Greit gali pūgoj paklysti
ir namų nerasti.
Gali ruda lapė švystelt
ir ausis nukąsti.

PUSNYNAS - NE KLIŪTIS

Aną dieną prakiuro žiemos krepšys, kuriame ji nešė snaiges. Todėl kad prikrito snaigių, kad pripustė, net iki nykštukų namelio langų. Jaunesnysis nykštukas pabandė atidaryti namelio duris, tačiau nepajėgė. Į talką jam atskubėjo kiti du nykštukai. Visi trys stumtelėjo duris, durys atsidarė, o nykštukai, riedėdami vienas per kitą, paniro į gilią pusnį. Tačiau tuoj iš pusnies išpūškavo ir nusprendė, kad tokią dieną nevalia sėdėti namuose. Reikia atsikasti prie namelio takelį, o tada jau bus galima keliauti link kalniuko ir čiuožinėti.

Mažieji nykštukai rudenį prisirinko daug įvairiaspalvių klevo lapų, kurie žiemą atstoja jiems rogutes. Atsisėda ant tokio lapo ir ima leistis nuo kalniuko. Net ir vėjas jiems pavydi.

Nykštukai taip įsidūksta, kad pamiršta bet kokį šaltį.

NYKŠTUKAI NESUŠALO

Per pusnynus tapu tapu
trys nykštukai tempia lapą.
Juo lyg rogėm čiuožinėja
lenkdami šiaurinį vėją.

Klausiame mažų nykštukų,
ar nešalta jų pirštukams,
juk per dieną sniegą nešė,
prisidėję pilną krepšį.

Ne, nykštukai nesušalo.
Tik kepurės jų pabalo.
Šerkšno rankos juos nuglostė,
raudonai nudažė skruostus.

ŠALČIO DOVANA

Artėjo šv. Kalėdos. Mamytė nei nepastebėjo, kai po ilgos triūsos atėjo vakaras. Vos tik ėmė temti, ji užtraukė užuolaidas ir uždegė kambaryje šviesą.

Židinyje spragsėjo malkos, o maži nykštukai, susėdę prie puošnaus šventinio stalo, klausėsi mamytės pasakojimų apie Kūdikėlio Jėzaus gimimą. Mažyliai išgirdo nuostabių dalykų. Jie sužinojo, kiek daug stebuklų šventasis Kūdikėlis dovanoja tiems, kurie jį myli. Tad ir jie pasiryžo visa širdimi nuo šiol mylėti Jėzulį.

Vakaras netruko prabėgti. Po sočios vakarienės laimingi nykštukai nuėjo miegelio.

Naktį spustelėjo šaltukas. Žvilgterėjęs pro langelį į saldžiai miegančius vaikučius šaltis nusprendė padovanoti jiems savo piešinius. Tuoj ėmė marginti langų stiklus neregėtais, nematytais raštais.

Ryte, kai tik nykštukai pabudo, žvilgterėjo į langą ir iš nuostabos neteko žado...

PIEŠINIAI ANT STIKLO

Gėlės pražydo ant stiklo
žiedais lig šiol nematytais.
Kas čia per naktį nutiko? –
stebis vaikelis mažytis.

Šaltis stovėjo palangėj –
aiškina švelniai mamytė –
žvaigždę pagavęs padangėj
liepė ant stiklo išlyti.

Liepė išmarginti raštais,
pasakų pilį nupiešti.
Liepė svajonę bekraštę
tavo širdelėn nutiesti.

LAIMĖ

Didelė mažo vaikelio laimė. Mažasis nykštukas, gyvendamas spalvingame savo pasaulyje, moka viskuo džiaugtis. Jo nerūpestinga vaikystė leidžia patirti žiemos žavesį. Ištisom dienom dūkdamas sniego karalystės prieglobstyje, nykštukas nepajunta, kaip viena kitą lenkdamos, skuba dienos. O jis nepastebimai ūgteli. Žiūrėk, čia rytas, čia vakaras - sukasi dienos lyg karuselė, kaskart pažerdamos naujų įspūdžių.

Šiandien vėl mažasis nykštukas užsižaidė kieme. Net nepajuto, kaip atėjo vakaras. Žaidimas pasirodė toks puikus, jog mažylis pamiršo viską pasaulyje...

NYKŠTUKO PASAULIS

Mažas nykštuko pasaulis:
kiemas, draugai ir žiema.
Nykštuką, žaidžiantį šaulį,
kviečia namo bėgt mama.

Reikia kojelėms sušilti,
reik arbatėlės karštos.
Miegelio pasakos svirtį
reikia pasupt lig aušros.

Reikia sapnų karalystėj
sniego senius nulipdyt...
Mažo pasaulio vaikystėj
didelį reik pasivyt.

SAULĖTA ŽIEMOS DIENA

Vieną šaltą, tačiau saulėtą žiemos dieną, į šermukšnį, augantį prie nykštukų namelio, atskrido daug margaplunksnių paukštelių. Nutūpė ant snieguotų šakų ir ėmė lesti raudonas šermukšnių uogas. Paukšteliams buvo labai linksma. Jie džiaugėsi, kad rudenį nykštukai nenuskynė šermukšnio uogų. Nykštukai žinojo, kad žiemą į svečius atskris paukšteliai. Tad kuo gi daugiau juos bepavaišinsi, jei ne uogomis?! Tiesa, mažyliai nepamiršo sukalti lesyklėlės. Į ją kiekvieną rytą nykštukai priberia trupinių, kuriais visą dieną vaišinasi paukšteliai. Sparnuočiai žino, kaip atsidėkos geriesiems globėjams: pavasarį jie džiugins nykštukus pačiomis gražiausiomis giesmelėmis.

PAUKŠTELIŲ PUSRYČIAI

Ant apšalusio šermukšnio
susirinko pusryčiaut
daug paukštelių margaplunksnių.
Jie negali atsidžiaugt
rausvų uogų karoliukais,
balto sniego deimančiukais
ir saulutės šypsena.
Na ir kas, kad ji šalta
per padangę nuriedėjo,
genama šiaurinio vėjo.
Svarbu - uogų paragauti
ir pavasario sulaukti.

NYKŠTUKAI PŪGOS NEBIJO

Koks eiklus pūgos žirgas! Rodos nesurastum pasauly nieko greitesnio. Kai jis skrieja, ilgi sniego karčiai draikosi į visas puses ir sukasi nesustabdomais viesulais. Niekas net nebando su juo susirungti lenktynėse. O vėjo žirgas vis labiau įsišėlsta, stūgauja kaminuos ir brazdinasi apie langus. Tačiau mažieji nykštukai jo nebijo. Šiltoje trobelėje jie ramiai žaidžia ir laukia, kol išdykėliui nusibos gainioti laukuose sniegą. Tada jis nurims, o mažyliai, nieko nelaukę, vėl išskubės į lauką, kur jų laukia žavi žiemos pasaka...

VĖJO ŽIRGAS

Skrieja baltas vėjo žirgas,
sniegas žaižaruoja.
Neša žirgą kojos ilgos –
niekur nesustoja.

Reikia daug kur nukeliauti,
kaminuos pastūgaut,
kad vaikučiai atsimintų
šaltalūpę pūgą.

BAIGĖSI PASAKĖLĖS

Baigėsi žiemos pasakėlės. Jų klausydami maži nykštukai pavargo. Nejučia ėmė merktis akelės. Rodos tuoj ims ir užmigs. Tačiau prieš pat užmiegant iš mažo urvelio staiga išniro pelytė, nešina sapnų kraitele. Ji kiekvienam mažyliui padovanojo saldų saldų sapnelį. Tokį gražų ir spalvotą, kaip ir visas mažųjų nykštukų pasaulis...

Pelytės kraitelėje gausu sapnų apie Kalėdų senelį, kuris per giliausias pusnis ir didžiausias pūgas suranda kelią į kiekvieno gero vaikučio namus. Senelis atneša dovanėlių ir ragina vaikučius, kad klausytų tėvelių, per metus paūgėtų, o kitais metais vėl lauktų Kalėdų švenčių.

Labai geri vaikučiai sapnuoja Kūdikėlį Jėzulį, besišypsantį prakartėlėje ir laiminantį visus mažus bei didelius...

Dar daug kitokių, pačių nuostabiausių sapnų sapnuoja maži nykštukai. O ryte nubudę jie ir vėl lenktyniaus su vėju, džiaugsis žiemos pokštais ir klausys naujų pasakų apie žiemą...

PELYTĖS DOVANA

Iš urvelio kyšo ūsai,
sublizga akelės.
Koks čia svečias, kas čia būtų? –
domisi vaikelis.

- Čia gi aš, maža pelytė,
atnešiau sapnelį.
Kad per naktį žvaigždės lytų
tau - mažam vaikeliui.

Žiemos pasaka – Ledinukas

Ledo rūmuose nuo seno
Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką
Šaltanosį ledinuką
Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs nesustyręs,
Bet kur eina, ten ir girias.
Moku kalti ledo tiltus
Moku malti sniego miltus
Zuikį puikį užpustyti
Ežį kežį užmigdyti…

Miega varlės pūstažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas?Aš ir mešką
Kai paspaudžiu-šonai braška…
Visą žemę, jei norėčiau
Aš sušaldyti galėčiau!
Vienąkart per sniego pūgą
Šaltis vedasi anūką
O anūkas
Ledinukas
Rateliu
Su snaigėm sukas.
Žiūri -važy sėdi ponas,
Nuo arielkos net raudonas,
Ir į kailinius storiausius
Storas ponas įsirausęs,
Ir kelius,ir ilgas kojas
Zebrų kailiais apsiklojęs.
Šast anūkas
Ledinukas
Ir po zebrų kailiais brukas:
Šaltanosis,
Šaldo poną
Šąla
Bąla
Pono nosis…
Ir nuo rankų
Ligi kojų
Ponas kaulan suragojo.
-Na matai,-anūkas girias,-
Ar,seneli,as ne vyras:
Moku kalti
Ledo tiltus,
Moku malti
Sniego miltus.
Zuikį puikį-
Užpustyti-
Ežį kežį-
Užmigdyti
Ir sušaldyt storą poną,
Nuo arielkos net raudoną.
Visą žemę ,jei norėčiau ,
Aš sušaldyti galėčiau..

-Na jau ,na!-jam Šaltis sako.-
Dar tau girtis neuzteko.
Tau sušaldyt žemę knieti,
O sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk-tenai už valkos
Pagiry jis kerta malkas.
-Chi!-nusijuokė anūkas.-
Aš nebūčiau Ledinukas,
Jei valstietį palei traką
Nesušaldyčiau į ragą.
Ką valstietį!Jeigu mešką
Kai paspaudžiu -šonai braška.
Pasigyrė ,na ir dumia
Pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis-malkas kerta.
Kirvis skamba.Darbas verda:
Užsimoja
Ir kad tvoja,
Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį:
-U ta ta!Karšta dienelė!-
Vienas sau valstietis šneka,
O jo rankoj kirvis žvaga.

Ledinukas
Galvą kraipo.
Pasižiūri.
Pasišaipo.
Ir galvoja :”Tu sušalsi
Ir kirvuko nepakelsi.
Va ,ir bus tada,žmogeli,-
“U ta ta !Karšta dienele…”
Ir sutelkęs visą rūstį,
Jis pradejo šaltį pūsti.
Kaklą rankom apsivijo.
Tuoj skrebuciai apšerkšnijo,
Tuoj ir ūsai apšarmojo,
O Šaltutis pagalvojo:
“Na ,dar viena šaltą gūsį,
Ir ,vargšeli, tu pražūsi,
Suragosi kaip tas ponas,
Nuo arielkos net raudonas…”

Ir nušokęs nuo pusnyno,
Vel jis pūsti pamėgino:
Griebia ausį,griebia nosį,
O valstietis nusikosti
Ir kiek gali
Stuobrį engia,
Net sušalęs
Kirvį spengia.
Baltas baltas tartum pūkas
Tupsi šaltas Ledinukas-
Čiupt už kojų,čiupt už rankų
Ir į antį įsirango,
Bet valstietis nesušala,
Tik į kelmą pleištą kala.
Šaltas sniegas žaižaruoja.
Karštas prakaitas garuoja.
Pagaliau žmogus prašneko.
-Na ir karšta čia prie trako!
Kur tas šaltis pasidėjo,
Duotų gūsį šalto vėjo.
Ledinukas net pašoko,
Vos iš apmaudo nesprogo
Ir,sutelkęs visą rūstį,
Vėl pradėjo smarkiai pūsti.
O valstietis be skrebučių
Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą , ant kelmuko
Atsisėda,užsirūko…
Pailsėjo,pasėdėjo
Ir per girią nugirgždėjo.
Senis Šaltis atlingavo:
-Kur valstietis?
-Nuvažiavo!
.Na ,matei dabar ,sūneli,
Ką žmogus ir darbas gali?
Tau sušaldyt žemę knieti…
Ką ten žemė!Jei valstietį
Šaldei šaldei tu prie šilo-
Ne sušalo,o sušilo…
Nors valstietis apšerkšnijo.-
Darbas šalčio nesibijo!
Baltas baltas tartum pūkas
Susimąstė Ledinukas.
Ir nusivedė per pugą
Šaltis tylintį anuką.

Štai ką gauni augindamas vaiką

1. Pavardės pratęsimą.
2. Dievo šmėkščiojimą kasdien.
3. Krizenimą po anklode kasnakt.
4. Meilės – daugiau nei tavo širdis gali sutalpinti.
5. Daug bučinių ir apsikabinimų.
6. Nesibaigiančią nuostabą dėl kalnų, skruzdėlių, debesų ir šiltų pyragėlių.
7. Ranką įsikibti (dažniausiai išteptą uogiene).
8. Kompaniją burbulų pūtimui, aitvarų leidimui, smėlio pilių statybai ir bėgimui per šaligatvį lyjant lietui.
9. Kažką, su kuo gali kvailai pasijuokti, nepriklausomai nuo to, ką tądien pasakė tavo bosas arba koks buvo akcijų kursas.
10. Teisę niekada nesuaugti.
11. Gali piešti pirštais, žaisti slėpynių, gaudyti jonvabalius ir tikėti, kad egzistuoja Kalėdų Senelis.
12. Tau nereikia teisintis, kad žiūri Pūkuotuko nuotykius šeštadienio rytais, eini į Disnėjaus filmus ir buri iš žvaigždžių.
13. Gali pasikabinti vaivorykščių, širdelių ir gėlyčių ant šaldytuvo durų.
14. Esi herojus, nes nukeli skraidančią lėkštę nuo stogo, nuimi dviračio ratus, kad ištrauktum įstrigusią skiedrą, pripildai baseiną, treniruoji futbolo komandą, kuri niekada nelaimi, bet visada gauna ledų po kiekvienos treniruotės.
15. Tu gauni teisę pirmas stebėti tokius istorinius įvykius kaip pirmas žingsnis, pirmas žodis, pirmas liemenukas, pirmas pasimatymas, pirmas kartas už vairo.
16. Tu tampi nemirtingas. Tu išaugini dar vieną šaką savo genealoginiame medyje ir, jei tau sekasi, daug šakelių, vadinamų anūkais.
17. Gauni psichologijos, mitybos, kriminalinės teisės, komunikacijos ir žmogiškojo seksualumo išsilavinimą tokį, kokio negali suteikti joks universitetas.
18. Savo vaiko akyse esi lyg Dievas.
19. Gauni nepalyginamą meilę.
20. Įgauni magiškos galios išbaidyti visus baubus ir siaubūnus iš po lovos, pagydyti sužeistą širdį, sutramdyti naktinį vakarėlį, padėti gyvenimo pamatus ir mylėti be galo, taigi vieną dieną...

Padėka seneliams

♥♥♥
001

Ši diena ypatinga.
Degant baltai žvakelei šiandien aš tapau turtinga.
Gavau Dievulio meilę, dovanų kalnelius,
Kunigėlio palaimą ir angeliukus draugus!
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėčiau plukdyti svajonių laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedus
Aš užaugsiu protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė išliejusi meilę,
Kur galėčiau braidyti dažnai.
Ir išgirskit krykštaujant vaikišką laimę -
Būkit man, anūkėlei, artimiausi draugai!

♥♥♥
002
Močiutei

Brangi močiute,

… už bemieges nakteles, kai supo ne lopšelis, ne mėnulio laivelis, o Tavo šiltas glėbys, – prašau Tau dangiškos palaimos ir ramybės suteikiančios laimę…

… už rūpestėlių naštą prie sergančių lovelės, kai gydė ne vaistai, o Tavo geras žodis, – prašau Tau dangiškos sveikatos ir tvirtumo ilgaamžiškumo kelyje…

… už atsidavimo kibirkštį, kuri buvo kaitresnė už 
didžiausią laužą, – prašau Tau artimųjų meilės 
ir globos, kuri lietųsi tarsi dangiški lietūs…
    
        Apkabinu ir džiaugiuosi, kad Tave turiu
        Su meile anūkėlė

Kas gera, kas šilta - močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlių daigeliai sužėlę, 
Lėlyčių margi drabužėliai…

♥♥♥
003

Proseneliams

Žilaplauke mano Prosenele,
Apkabinki dažniau maldomis.
Tavo meile švelnia apsisupęs,
aš jaučiuosi geru žmogumi.
Žilaplauke likimo globėja,
augini mane ant rankų dosnių,
Tu žinok, kad esi man lyg fėja,
laimę teikianti vien iš maldų.
Prosenelis eina pamažu.
Prosenelis kalba – man gražu.
Kalba kalbelė – prakilni,
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Prosenelį myliu ir gerbiu.
Ačiū, kad esate mano gyvenime.

Į viršų

Sveikinimai gimus kūdikiui

•001.Sveikinimai gimus kūdikiui

Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki
Švelnius žodžius į ausį savo vaikui.
Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi
Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai.

Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki
Ant savo rankų spurdantį mažylį,
Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali
Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.

 •002.Sveikinimai gimus kūdikiui 

Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.

 •003.Sveikinimai gimus kūdikiui 

Iš meilės ir vilties,
Iš jausmo ir minties,
Po mėlynu dangum
Gimei, gimei žmogum.

Tau šypsosi tėvai,
Mojuoja tau klevai,
O kiek aplink žiedų
O kiek gražių vardų.

Greičiau, greičiau eime
Ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas būk

 •004.Sveikinimai gimus kūdikiui 

Pasaulis – tai didžiulė drobė,
Kurioje kiekvienas paliekame žymę.
Šviesią, Tamsią,
Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome.
Visą gyvenimą. Po raidę.
Po žodį, po eilutę.
Kiek sugebame.
Žmogus ateina į žemę su Saule.
Išsaugokime ją ir
Žvarbiausiomis dienomis,
Kad galėtume kurti nuostabią
Saulės simfoniją
Gyvenimui!

 •005.Sveikinimai gimus kūdikiui 

TU – jūros lašelis nuo skruosto nukritęs,
TU – mano pasaulis, ir mano viltis,
TU – meilės krislelis širdin įsikibęs,
Leki per pasaulį atmerkęs akis…

TU – mano delnuos išsiskleidęs žiedelis,
TU – saulėtas juokas ašaros spindesy,
TU – didis žmogus… ir dar mažas vaikelis…
Mano angelas sargas darganotam kely…

 •006.Sveikinimai gimus kūdikiui 

Dievulis atnešė lyg angeliuką,
Nukėlė nuo pūkinių debesų,
Mažutį, spurdantį žmogiuką,
Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.

Tegul mėnulis saugo saldų miegą,
O saulė lydi pirmus žingsnelius,
Te žemiškais takais laimingai bėga
Gyvenimas aplenkdamas slenksčius.

 •007.Sveikinimai gimus kūdikiui 

Senovės išminčiai sakė:
kada Dievas bučiuoja naujagimį į kaktą – jis taps žymiu filosofu,
kai į lupas – žymiu oratorium,
kai į kojas – žymiu šokėju,
kai į rankas – visų galų meistras.
Tad tegu Dievas neužmiršta išbučiuoti šio naujagimio!


 •008.Sveikinimai gimus kūdikiui 


Būkit vaikeliui širdies dalimi,
Jo gyvenimo jūroj — gyvais gintarais,
Nes Jūs žmonės brangiausi, labai artimi
Būkit Jo vandenyne amžinaisiais laivais.

Gintarinėj Jo pasakoj būkit tiesa,
Būkit saitais draugystės senos ir tvirtos,
Šeimyninio lizdo auksine uola,
Kur nuo vėjų šiauriausių vaikelį užstos.

 •009.Sveikinimai gimus kūdikiui 


Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.

Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!


 •010.Sveikinimai gimus kūdikiui 


Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta
O kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
Norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS.


 •011.Sveikinimai gimus kūdikiui 


Kūdikiams nieko nereikia daryti, kad jie taptų tobulais, jie jau yra tobuli ir elgiasi taip, lyg tai žinotų. Jie pilni meilės.
Louise L. Hay


 •012.Sveikinimai gimus kūdikiui 


Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
P.Coelho

Sveikinimai vestuvių metinėms

001.vestuvių metinės

Nejučiomis prabėga metai,
Ir viskas lieka praeity.
Bet tas gyvenimas - lyg viesulo verpetas,
Palieka pėdsakus širdy.
Negrįžta valandėlė nė viena,
Ir nė minutei laikas nesustoja.
Išmokit džiaugtis kiekviena diena,
Kurią likimas Jums padovanojo.

♥♥♥

 002.vestuvių metinės

Negailėkit, nes vis tiek negrįš
Tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25.
25 gražiausi metai.
Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.
Sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.

♥♥♥

 003.vestuvių metinės

Laimingi būkite bendruos gyvenimo keliuos,
Nors ir per kalnus jie vingiuotų.
Nesidairykit atgalios, nors praeitis saldi viliotų.
Ir jei kuris paslys kely, antram tuojau paduokit ranką.
Ir vėl pirmyn, tiktai pirmyn,
Žinokite gyvenime suklysti daug kart tenka.
Būkite laimingi!

♥♥♥

 004.vestuvių metinės

mogus - kaip medis, kurio šakose gyvena paukščiai ir žvaigždės.
Žmogus - kaip saulė, kurios atokaitoje skleidžiasi žiedai ir bunda žemė.
Jūs nežinote, kiek palydėjote paukščių, nepajutote, kiek išdalijote žvaigždžių.
Juk jau 50 metų esate kartu.
Didelė ir marga Jūsų gyvenimo puokštė.
Leiskite į ją įdėti ir mūsų pagarbos bei nuoširdumo gėlę.

♥♥♥

 005.vestuvių metinės

Kiek daug žiedų pražydo ir nuvyto,
Kiek daug šviesių pavasarių sutikot Jūs,
O Jūs vis einat vienas šalia kito
Per įvairius gyvenimo kelius.
O kiek kelių, kelelių pražygiuota,
Juk 25 metai Jūs kartu!
Visas dienas užmirškit debesuotas
Širdy tebus vien gera ir džiugu.
Ir leiskit mums pakelt šampano taurę,
Naujai uždegti židinį šeimos,
Laimingai tęskite pradėtą kelią
Ir nenukrypkite nuo jo.

♥♥♥

 006.vestuvių metinės

Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.

Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.

Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.

♥♥♥

 007.vestuvių metinės

Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.

Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.

♥♥♥

  008.vestuvių metinės (25metų)

Kiek daug žiedų, pražydo ir nuvyto,
Kiek daug šviesių pavasarių sutikot Jūs,
O Jūs vis einat vienas šalia kito
Per įvairius gyvenimo kelius.
O kiek kelių, kelelių pražygiuota,
Juk 25 metai Jūs kartu !
Visas dienas užmirškit debesuotas
Širdy tebus vien gera ir džiugu.
Ir leiskit mums pakelt šampano taurę,
Naujai uždegti židinį šeimos,
Laimingai tęskite pradėtą kelią
Ir nenukrypkite nuo jo.

♥♥♥

   009.vestuvių metinės

Na tai kas, kad vėjas vėlai beldžias į duris,
Kad jaunystė pasiklydus - nesugrįš.
Na tai kas, kad mes abu žili žili.
Bet širdis vis vien jauna jauna.

♥♥♥

   010.vestuvių metinės  (25metų)

Sako, kad žmogaus gyvenimas prabėga, tarsi viena diena,
o Jūs ar pastebėjote, kad Jums bendro gyvenimo jau dvidešimt penkmetis.
25 kartus Jums bendrai gyvenant Obelys žydėjo,
25 kartus - buvo vasara karšta
Klevo lapai biro ir ruduo praėjo,
Žiemos šaltis piešė tulpes ant langų.
Kur jaunystės dienos,
Kur gimta palaukė,
Ąžuolų pavėsis, rudenio šalna ?
Sveikiname garbingo jubiliejaus proga ir linkime, kad metų bėgimas palietęs smilkinius niekad nesiektų širdžių, kad darbščios rankos nepavargtų. Te neblėsta šypsena rūpesčių kasdienybėje, te gyvenimo kelias būna ilgas ir šviesus.

♥♥♥

   011.vestuvių metinės

Džiaugiamės didele ir gražia Judviejų švente, neišsenkančia meile ir pagarba vienas kitam.
Tad linkime
Laikykitės kaip medžiai vienas kito
Visom šakom ir širdimi.
Tegul po kojom žvaigždės krinta,
Ir dega širdys ugnimi.

♥♥♥

   012.vestuvių metinės

Greitai dienos jaunystės praėjo,
Ir ateina senatvės diena,
Bet Jums metų gyvenimas nepagailėjo
Auksinių metų - vestuvių proga.

♥♥♥

   013.vestuvių metinės (25 metų)

Jau ketvirtį amžiaus nuėjot kartu,
Jau ketvirtis amžiaus taip metų greitų,
Tik vakar atrodo, vestuvės skambėjo
O štai, Jubiliejus sidabro atėjo.
Mes linkim
Sėkmės ir skalsos namuose,
Gyventi sveikatoj,
Nelūžti dvasia,
Jei šiandien atžymim sidabro metus,
Tai trokštam sulaukt dar ir auksinių !

♥♥♥

   014.vestuvių metinės

Jūs nuėjot kartu
Tokį ilgą nevaikščiotą kelią ...
Ėjo metai greta
Augo Jūsų dukrelės ...
Pailsėkit dabar
Prie neblėstančios sielos ugnies -
Tegu negandos Jūsų širdžių
Niekados nepalies ...

Sveikinimas jauniesiems

20.

Dviem yra geriau negu vienam...

Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda

bičiuliui atsikelti (Koh 4, 9-10)

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,

bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau

žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;

jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,

tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,

bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;

meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

Meilė niekada nesibaigia.

(1 Kor, 1-8)

Kvietimas į vestuves

Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas.

 Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.

(Mt 19, 6)

-------- ir -------,

Maloniai kviečiame Jus į mūsų Santuokos sakramento teikimo vienas kitam šventę.

Santuoka bus laiminama šių metų liepos 11d. 14 val. 

Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.

 Šventė tęsis ------------ sodyboje. Pobūvio pradžia 20 val.

Be vestuvių vaišių, taip pat pasirūpintume ir Jūsų nakvyne.

 Apie savo apsisprendimą prašytume pranešti iki balandžio 1 d.

Dovanas ketiname išsirinkti patys – taip sumažinsime rūpesčių Jums.

Sužadėtiniai

-------- ir --------