Tėvo dienos sveikinimai

-01.
Paimk ant rankų mielas tėti!
Aš noriu saulės pažiūrėti.
Jinai už debesėlio ten bus,
O tu tėtuk, tikrai stiprus.

Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo,
Kol dar aš maža bėginėju.
Aš tau meilę dovanosiu,
Užaugus aš tave globosiu....

-02.
Kai mažytė buvau,
Supavavai,liūliavai..
Kai suaugus tapau-
Patarimų davei.
Prie Tavųjų pečių-
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu..
Ir dabar nuolatos
Akyse Tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada-
Kai mes būnam kartu!!

-03.
Idealo Tavy neieškojau,
Dėkui Tau vien už tai,kad buvai,
Kad išmokei"stovėti ant kojų"
Ir visad pirmas ranką tiesei...
Kad Tavieji namai tapo
Mano nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžiu savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.

-04.
Tau iš širdies sveikatos,laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų Tau šviesių,
Kad tartum rožė,nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą,pelnęs pagarbą visų.

Iš Tavęs išmokome kantrybės.
Iš Tavęs išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui,duonai pagarbos.

-05.
Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.

-06.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

-07.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko - gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau.

-08.
Užtrauk, tėveli, linksmą dainą,
Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais.
Aš noriu įsiminti tavo veidą,
Prisėst ant kelių, lyg vaikystėje kadais.

Bet mano vietoj anūkėliai sėdi,
Ir gera juos matyt tavam glėby.
Linguoja senas klevas palei svirtį
Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.

-09.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.

-10.
{Iš vaiko lūpų}
Pasaulis toks didelis,tiek daug kelių...Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su Tavim aš keliaučiau visur-Mus žmonės pamatę sakytų:
"Kur tas linksmas vaikutis su tėčiu tvirtu,ar jiedu nebijo piretų piktų?"
O aš atsakyčiau:
"Tėvelio ranka bet kokį begėdį sutramdytų.Va!
Jisai dar teisingas,švelnus ir dosnus,
Štai toks mano Tėtis-be galo šaunus!"

-11.
Myliu aš mamytę,
Bet labiau tėvelį,
Nes tvirtom rankytėm
Lyg lubų jis kelia !

-12.
Brangūs , Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.

-13.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingasias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.

-14.
Tau, tėtuk, tiesiu rankytę -
Tu apglėbk mane tvirtai
Ir pakelk ligi saulytės
Lig dangaus - aukštai aukštai.

Pats gražiausias, pats stipriausias
Tu esi. Tikrai tikrai!!!
Prie tavęs aš prisiglausiu
Su tavim man taip gerai.

-15.
Tėtuk, aš dar mažytė, dainuoti negaliu,
Tėtuk, tau su mamyte, aš atnešiau gėlių.
Gėles augino vėjas, saulutė ir dangus...
Priskyniau tau atėjus, nes tu labai brangus.

Tebus tikrai (tebus tikrai) dainelė ši (dainelė ši)
Labai labai (labai labai) labai graži (labai graži)
Jinai skirta (jinai skirta) skirta visiems (skirta visiems)
Visiems mažiems ir dideliems.

Tėtuk, aš dar mažytė, dainuoti negaliu,
Tėtuk, tau su mamyte, aš atnešiau gėlių.
Kai didelė užaugsiu, va, šitokia, kaip tu,
Smagiai dainelę trauksiu aš su tavim kartu.

/S. Žlibinas/

-16.
Tėvo dieną, mielas tėti,
Noriu Tau aš palinkėti.
Daug, dar daug sulaukti metų,
Be lumbagų, be reumatų,
O prie viso to daugybės
Daugel tėviškos kantrybės.

Už klaidas kur pasitaikė
Kas dienelę padaryt,
Šiandien tark man:
,,Geras vaike, dar geresnis būsi ryt”.

/Vytė Nemunėlis/

-17.
Tau, tėtuk, tiesiu rankytę -
Tu apglėbk mane tvirtai
Ir pakelk ligi saulytės,
Lig dangaus - aukštai aukštai.

Pats gražiausias, pats stipriausias
Tu esi. Tikrai tikrai.
Prie tavęs aš prisiglausiu
Su tavim man taip gerai.

-18.
Už tai, kad saulytė
Sapnely aplanko,
Dėkojam, tėveli,
Už šilumą rankų.

Nukrito žvaigždelė
Ant mano delnelio,
Priimki, tėveli,
Gėles iš vaikelio.

-19.
Paimk ant rankų mielas tėti!
Aš noriu saulės pažiūrėti.
Jinai už debesėlio ten bus,
O tu tėtuk, tikrai stiprus.

Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo,
Kol dar aš maža bėginėju.
Aš tau meilę dovanosiu,
Užaugus aš tave globosiu..

-20.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko - gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau.