Padėka seneliams

♥♥♥
001

Ši diena ypatinga.
Degant baltai žvakelei šiandien aš tapau turtinga.
Gavau Dievulio meilę, dovanų kalnelius,
Kunigėlio palaimą ir angeliukus draugus!
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėčiau plukdyti svajonių laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedus
Aš užaugsiu protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė išliejusi meilę,
Kur galėčiau braidyti dažnai.
Ir išgirskit krykštaujant vaikišką laimę -
Būkit man, anūkėlei, artimiausi draugai!

♥♥♥
002
Močiutei

Brangi močiute,

… už bemieges nakteles, kai supo ne lopšelis, ne mėnulio laivelis, o Tavo šiltas glėbys, – prašau Tau dangiškos palaimos ir ramybės suteikiančios laimę…

… už rūpestėlių naštą prie sergančių lovelės, kai gydė ne vaistai, o Tavo geras žodis, – prašau Tau dangiškos sveikatos ir tvirtumo ilgaamžiškumo kelyje…

… už atsidavimo kibirkštį, kuri buvo kaitresnė už 
didžiausią laužą, – prašau Tau artimųjų meilės 
ir globos, kuri lietųsi tarsi dangiški lietūs…
    
        Apkabinu ir džiaugiuosi, kad Tave turiu
        Su meile anūkėlė

Kas gera, kas šilta - močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlių daigeliai sužėlę, 
Lėlyčių margi drabužėliai…

♥♥♥
003

Proseneliams

Žilaplauke mano Prosenele,
Apkabinki dažniau maldomis.
Tavo meile švelnia apsisupęs,
aš jaučiuosi geru žmogumi.
Žilaplauke likimo globėja,
augini mane ant rankų dosnių,
Tu žinok, kad esi man lyg fėja,
laimę teikianti vien iš maldų.
Prosenelis eina pamažu.
Prosenelis kalba – man gražu.
Kalba kalbelė – prakilni,
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Prosenelį myliu ir gerbiu.
Ačiū, kad esate mano gyvenime.

Į viršų